Porcelianiniai izoliatoriai yra elektros įrangos, pagamintos iš elektrinės keramikos, izoliacinės sudedamosios dalys, daugiausia sudarytos iš tokių medžiagų kaip didelio grynumo aliuminio oksidas ir cirkonis. Jų konstrukcija susideda iš metalinio dangtelio, porceliano korpuso ir plieninio kaiščio, surinkto naudojant cemento surišimą; jie yra atsparūs aukštai temperatūrai, slėgiui ir korozijai bei tarnauja kaip išorinė aukštos įtampos perdavimo linijų ir elektrinių įrangos izoliacija. Pagal paskirtį jie skirstomi į tris tipus: perdavimo linijoms, elektrinių įrangai ir kitiems įtampingiesiems komponentams.
Šie izoliatoriai pirmiausia apima lauko, silicio ir aliuminio porceliano tipus, tinkančius žemos įtampos linijoms, aukštos įtampos programoms ir scenarijams, kuriems reikalingas didelis mechaninis stiprumas. Energijos sistemose jie izoliuoja, palaiko ir apsaugo laidininkus, todėl reikalingas didelis mechaninis ir dielektrinis stiprumas, taip pat gebėjimas atlaikyti sudėtingas aplinkos sąlygas. Itin aukštos įtampos (UHV) perdavimo srityje naudojama cilindrinė galvutė, kurios veikimo stabilumas pagerintas optimizuotomis aliuminio oksido formulėmis ir automatizuotais liejimo procesais.
Porcelianiniai izoliatoriai pirmą kartą buvo panaudoti telegrafo linijose 1849 m. Tobulėjant UHV elektros tinklams, gamybos technologijos, tokios kaip puslaidininkių stiklinimo procesai, pažengė į priekį; šie produktai dabar gaminami masiškai ir naudojami daugelyje UHV perdavimo projektų tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Nuolatinis UHV sektoriaus augimas paskatino gamybos pajėgumų ir technologijų atnaujinimą, skatinant nuolatines naujoves gamybos procesuose. Optimizavus konstrukciją ir tobulinant procesus, šalyje gaminami didelio tonažo UHV pakabos porcelianiniai izoliatoriai padidino elektromechaninį atsparumą trūkimui.
